Rizikos ir pasėkmės

Papuošalai, kuriuos pripažįsta dabartinis jaunimas, ne visada gali patikti jų tėvams. Auskaras bamboje, lūpoje, antakyje ar net kur kas intymesnėje vietoje gali tapti ir konflikto tarp paauglių bei jų tėvų priežastimi. Kosmetologai pripažįsta, kad būna ir tokių atvejų, kai po kurio laiko ir patys paaugliai ima gailėtis, kad vėrėsi auskarą, nes likusio rando lūpoje, antakyje ar kitoje gerai matomoje veido vietoje lengvai nebepašalinsi. Prieš atlikdami net menkiausią operaciją, gydytojai privalo gauti ligonio ar jo artimųjų sutikimą, tačiau auskarus į antakius, nosį ar bambą veriantiems kosmetologams tokio sutikimo nereikia – tai nenumatyta jokiuose teisės aktuose. Tuo kartais naudojasi paaugliai, sumanę be tėvų žinios pasipuošti kūną geležėlėmis. Auskarus veriančių įstaigų darbą reglamentuojančioje higienos normoje nenumatyta, kad auskarus nepilnamečiams į įvairias kūno vietas veriantys kosmetologai turi gauti tėvų sutikimą. Tačiau higienos normoje rašoma, kad auskarų vėrimo procedūrą atliekantys žmonės privalo turėti kvalifikaciją įrodantį dokumentą, ne tik išmanyti teikiamų paslaugų ypatumus, bet ir informuoti klientą apie galimą tokių procedūrų šalutinį poveikį. Auskarus veriantys specialistai turi išmanyti žmogaus anatomiją, kad nepažeistų kraujagyslių ar nervų. Jei tokia procedūra atliekama laikantis aseptikos ir antiseptikos reikalavimų ir dirbama steriliais vienkartiniais ar daugkartinio naudojimo įrankiais, pavojaus nėra, tačiau įvairūs metaliniai auskarai gali sukelti tam tikras alergines reakcijas.